viesulas

víesulas sm. (3^a) Jn(Ds), Š, K.Būg, DŽ, KŽ 1. Q624, SD¹192, SD395, Lex106, H, H226, R¹, R, R111,403, MŽ, MŽ146,543, N, Sut, RtŽ, Rtr, ŠT261, GTŽ, PolŽ¹241, Grž, Užp, Dgl, Mrc, Dg, Al stiprus sūkurinis vėjas: Víesulas ar ledai bus po šito šuto Klt. Víesulas medžius išvertė, stogus nunešė Ign. Kad kokia, dangstį viesulas nuneš KlbIII24(Lkm). Rytoju víesulas tokis užej[o], nat pirkelė suskratė Azr. Vėjas susisuko, ogi baisiausia dulkės, žinai, kaip toks va víesulas Kp. Toks víesulas užėjo – ka pradėjo ūžt Pin. Víesulas ka pakilo i tą triobelę nunešė Šd. Viesulaĩ, griausmai, žaibai! – sako, – baisus daiktas, kas tę buvo, baisu ir apsakyt! LKT316(Krns). Tokio víesulo su tokiais verpetais buvo da nematę BM55(Žb). Užėjo toks viesuliùkas dienos laike Šd. Kai iškilo víesulas, tai ožį sudraskė in padanges (ps.) Klvr. Tik víesulas pasisukė, tą žiburį užgesė ir susjuokė kampe gyvulio balsu Ob. Ir kad pakilo viesulas toks didelis kaip devyni perkūnai ir nunešė šitą karalaitę kožna kokian kraštan LTR(Rk). Kap pamatai einantį viesulą, tai reikia per kailinių rankovę pažiūrėt, tai pamatysi velniuką karietaitėj važiuojant LTR(Srj). Sulaukus vienuoliktos valandos, nakčia ištiko didelis viesulas, ir pribuvo karieta su ketvertu arklių, prisėdusi pilna ponų BsMtII78(Ldvn). Nekrikštytos dūšios, nesulaukusios paklausimo, išeina į laukus, miškus, medžius girgždina arba viesulais laksto LMD(Sml). Jei staiga pakyla viesulas – velnias eina pietauti rš. Bet neilgai trukus puolė laivą viesulas SkvApD27,14. Nesa šilta diena yra diena keršto, diena vargų ir nusitūžijimo, diena viesulo (paraštėje dargano) ir šturmo BBSof1,15. Anus viesulas(dargana) kaip stambrus nuneš BBIz40,23–24. Jūs vėtros viesulų enčios KN119. Galingas viesulas neša ir svaido aplinkui iš praplyšusių debesų sniegą J.Bil. Viesulas švilpė, raudojo, dainavo P.Cvir. Jie (broliai) nustebo, ko ji (moteris) sėdi vėjuose ir viesuluose prie įbingusių marių A.Vaičiul. Kad eina audra – suka viesulaĩs Lnkv. Suktis víesulu NdŽ. Vėjo viesulas MŽ462. Vandeninis víesulas BŽ 523. Smėlio víesulas NdŽ. Dulkių víesulas NdŽ. | prk.: Gyvenimas mūsų – amžinas viesulas S.Nėr. Kanklelės suskambėjo gaidų viesulėliu, budindamos tamsias gireles V.Krėv. Kad ir vytų tavo broliai, viesulus insižeboję, nepavytų mano žirgo V.Krėv. Daužė jį viesulai, – nedrebėjo jisai, puikiai iš aukšto žiūrėjo Mair. Atrodau ne visai viesulų sulaužytas, tik gal ūselius reiktų užsileisti J.Paukš. Sparnų viesulas šiurpus pienę baltąją nupūs S.Nėr. O, jis nujautė, koks ugnies viesulas čia tuojau prasidės rš. Anuomet jis ilsėjosi čia ir nežinojo, kad prieš kelerius metus šioje vietoje siautė mirties viesulas rš. O čia dar užgriuvo baisus pirmojo pasaulinio karo viesulas rš. ^ Eina senis kai víesulas DrskŽ. Paleistai, kab víesulas [vaikas] lėkt laukan DrskŽ. Ko leki kaip víesulas? Kp. Seniai išsikraustė, kaip víesulas išejo Jdp. Tiktai kumeliukas trūkt, te kaip víesulas ėjo pro šalį PnmR. Tą ratą suka, tai tos ragelės eina kaip víesulas Ppl. Arklys kai víesulas eina Dglš. Mūs bėrasiai kaip víesulas KlbIII16(Lkm). Tai, mergaitės, kap jau aš leidaus, tai kap víesulu perlėkiau par mišką [išsigandusi vilko] Srj. Vaikai víesulu víesulu eina, nepribėginėsiu paskui juos Klt. Arkliai víesulu skrido per girias, per kalnus (ps.) Dsn. Užsėdęs ant žirgo, viesulo greitumu nulėkė žemyn nuo kalno LTR(Kt). Ir dumia per laukus kaip viesulo kojom PPr350. Kaip pašėlęs [tauras] sumaurojo – ir kad liuoktels iš pušyno viesulu į Gediminą B.Sruog. Vaikšto persikreipęs, lyg víesulo susuktas Sug. Tos dvi savaitės buvo susisukusios ir susipynusios, lyg viesului perėjus per rugių lauką M.Katil. Adomas krito ant sėdynės, sutempė vadžiomis, ir nusistovėjęs bėris viesulu išnešė vežimaitį pro vartus J.Avyž. Ten liepsnų siautulyje apšviesti jauni ir seni viesulu šoka, o dainos lekia toli medžių viršūnėmis L.Dovyd. Užeina ilgesys kaip viesulas į mišką ir blaškos, draskosi baisus J.Aist. Tavo žodžiai, tavo giesmės pranyks kaip nebūta:… kaip viesulai prabėgs greitai A.Baran. Tatai visa kaip viesulu išlėks MP104. Ir geru arkliu viesulo nepralenksi KrvP(Vlk). 2. Skp toks keiksmas: Nugi víesulas, kas čia yr! RdN. Nugi viesulą, negi beatsiminsi! Ppl. Ko jis te víesulo nežiūria, vaikai visus obalius išdraskis! Brž. Kad tave viesulaĩ nusnešt! Drsk. Net graudu, viesulai rautų!.. rš. Viesulą ten suprasi! rš. 3. scom. NdŽ, ŠT195 prk. kas smarkus, neramus, nerimastingas, nervingas: Senatvėj nebebūt prie tokios viesulo Vb. Lyg pikta dvasia būtų apsėdusi Marijoną. Ėjo, pyškėjo, drebino visus namus. Tikras viesulas! J.Balt.

◊ víesulą pakélti smarkiai išbarti: Nuejęs kap pakélsiu víesulą, tai net velniai šokinės! Mrk. Kai pakė́lė víesulą – visus dokumentus reikėjo párdirbt Bsg.

viesulaĩ nemãtę tiek to, tesižino: Viesulai nematę tų grybų, kai gavau ridikų, do juodųjų Kvt.

víesulas žìno Slm nežinia: Víesulas žìno, iš kur jos (žiurkės) atsiradę tokios Brž. Víesulas težino, kaip te buvo Brž.